Įspūdžiai po mobilumo projekto vizito į Ispaniją

  • Titulinis
  • Įspūdžiai po mobilumo projekto vizito į Ispaniją

Įspūdžiai po mobilumo projekto vizito į Ispaniją

 

2017 m. balandžio 3-12 dienomis pagal Daugų technologijos ir verslo mokyklos įgyvendinamą Erasmus+ programos mobilumo projektą „Darbuotojų įgūdžių tobulinimas“ Nr. 2016-1-LT01-KA102-022933 įvyko mobilumo vizitas Ispanijoje. Projekto „Darbuotojų įgūdžių tobulinimas“ tikslas – tobulinti darbuotojų, aktyviai veikiančių profesinio mokymo srityje (profesijos mokytojų, darbuotojų atsakingų už profesinio mokymo proceso organizavimą), kompetencijas plėtojant daugialypę kultūrą, gerbiant mokinių socialinį, kultūrinį, kalbinį ir etinį tapatumą bei vertinti namų aplinkos vaidmenį ir šeimos vertybių skirtumus bendraujant su mokiniais ir jų tėvais (globėjais, rūpintojais).

.

Projekte dalyvavo 2 atstovai iš Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos, du iš Daugų technologijos ir verslo mokyklos ir du iš Klaipėdos turizmo mokyklos.

.

Vizito metu susipažinome su Ispanijos švietimo sistema, profesinio mokymo organizavimu, praktinio mokymo formomis ir būdais, metodais ir formomis, taikomais siekiant integruoti į ugdymo procesą mokinius, kurių skiriasi gimtoji kalba, tautybė, religija, socialinė padėtis ir pan. Diskusijų metu  aiškinomės, kaip pavyksta, su kokiomis kliūtimis susiduriama, koks ministerijų ir kitų institucijų indėlis integruojant „kitokius“ mokinius.

.

Apsilankėme  keturiose mokyklose: XABEC Centro de Formacion Profesional, IES El Grao, Escuela Profesional Xavier, Centro de Formacion Rodrigo Giorgeta    mokyklose, kur susipažinome su mokinių profesiniu rengimu, diskutavome apie mokinių lankymo, bendravimo, tolerancijos problemas, mokymo būdus ir metodus, stebėjome praktinio mokymo užsiėmimus. Susipažinome su mokymo tvarka profesiniuose centruose, su mokymo baze, kompiuterinės, techninės-inžinerinės, sveikatos priežiūros – slaugos krypties mokymo programomis, mokymo ir metodine medžiaga, pamokų vedimo būdais ir metodais.

.

Mokyklos yra privačios, pusiau privačios ir valstybinės. Privačiose mokslas  mokamas. Nors, jei mokinys labai gerai moksi, jis atleidžiamas nuo mokesčio. Sunkiai besiverčiančių šeimų vaikams padeda valstybė.

.

Profesinio mokymo programos kuriamos Švietimo ir mokslo ministerijoje. Imigrantams programos specialiai pritaikomos, intensyviai mokoma ispanų ir anglų kalbų. Mokytojai taip pat mokomi anglų kalbos, nes jau yra profesinio mokymo programų, kurios dėstomos anglų kalba. Mokytojų atranką taip pat vykdo ministerija ir siunčia į mokyklą, kuriai reikia tokio specialisto. Mokytojų kvalifikacijos kėlimo sistemos nėra, jei nesugebėsi būti šiuolaikiškas, įdomus mokiniams, naudingas mokyklai, būsi atleistas. Šiuo metu mokytojo prestižas šalyje yra geras. Į mokytojo etatą pretenduoja keturi mokytojai. Tai verčia pasitempti ir mokyti šiuolaikiškai ir įdomiai.

.

Profesiniam mokymui skiriama 2000 val. per dvejus metus. Be profesino mokymo dalykų mokiniai mokosi anglų kalbos, verslumo ir darbinio orientavimosi. Šiems dalykams skiriama ypač daug dėmesio, nes tik galėdamas susikalbėti asmuo turės galimybę integruotis į darbo rinką. Suvokdamas šalies poreikius, greičiau susiorientuos, kokią specialybę įgyti, kad greitai ir lengvai gautų darbą. Verslumas praverčia gebančiam daugiau – jie bando kurti savo įmones.

.

Mokiniai patys renkasi jiems patinkančią specialybę ir mokyklą, bet apie 50% mokinių į mokyklas atsiunčia darbo birža. Taikoma dualinė sistema, kurios pavyzdį ispanai nusižiūrėjo Vokietijoje. Mokyklos save mato kaip socialiai atsakingas institucijas, tenkinančias imigrantų ir darbdavių poreikius. Kai kurios yra sudariusios sutartis su Caritas ir kartu stengiasi integruoti ir mokyti įvairaus amžiaus asmenis. Pagrindinė misija – būti lankstiems, padėti integruotis “kitokiems” į visuomenę ir darbo rinką.

.

Profesinio mokymo prestižas pradėjo augti, kai trūkstant darbo vietų, augant darbuotojų pasiūlai darbdaviai pradėjo reikalauti išsilavinimo dokumentų. Dėl šios priežasties imigrantai ir vietiniai gyventojai dėl kažkokių priežasčių neįgiję išsilavinimo ir specialybės grįžo į profesines mokyklas.

.

Mokyklose diegiama ir meistrystės mokymo forma. Pirmais metais visi mokiniai mokosi mokykloje, antrais metais gebančius, tinkamus įdarbina įmonėse praktiniam mokymui. Pameistriai ateina į mokyklas tik teorinių dalykų mokytis.

.

Studijų organizatoriai mokyklose stengiasi visą bendruomenę įtraukti į tarptautiškumo veiklą. Taip auginamas mentalitetas, globalėja požiūris į visokių tautybių žmones,kultūras ir papročius.

.

Ispanijos vyriausybė išleido katalogą apie darbo rinkos poreikius. Jame išdėstyta, ką asmuo “gaus” įgijęs pasirinktą specialybę, kokios įsidarbinimo galimybės. Šiuo metu reikalingiausios yra IT specialistai, slaugos specialistai ir šaldymo įrengimų specialistai rengimo programos.

.

Visose aplankytose mokyklose lietuvių delegacija buvo šiltai sutikta. Vykstant diskusijoms apie profesinio mokymo kokybės vertinimą, mokymo programas ir praktinio mokymo metodus įdomu buvo aptarti abiejų šalių švietimo sistemų skirtumus.

.

Bendraudami su Esmovios tutorėmis turėjome unikalią galimybę susipažinti su Ispanijoje gyventojų kultūriniu gyvenimu (buvome prieš šv.Velykas), šeimose puoselėjamomis vertybėmis, išgirsti apie namų aplinkos poveikį. Mus nustebino ir paskatino skelbti grįžus į Lietuvą visiems, kad Velykinės mugės turi būti skirtos vaikams. Valensijoje miesto aikštėje tūkstančiai vaikų buvo kviečiami vaidinti, piešti, lipdyti, gaminti, žinoma, šokti ir dainuoti. Niekas nepardavinėjo kumpių žuvų ir kt.

.

Pajusti šalies kultūrą, tradicijas, papročius padėjo labai patraukli kultūrinė programa Valensijos regione. Valensijos Okeanijos ir mokslo muziejuje patys pabuvome ir mokiniais ir mokytojais, praplėtėme žinias apie šiuolaikinio mokslo pasiekimus.

.

Manome, kad išvykimas pagal Erasmus+ programos mobilumo projektą „Darbuotojų įgūdžių tobulinimas“ buvo labai naudingas. Dabar supratome, pirma: kaip reikia diegti tarptautiškumo politiką mokykloje ir kiek tai svarbu šiuolaikinėje daugialypėje Europos kultūroje. Antra: reikia auginti socialiai atsakingą bendruomenę ir kurti socialiai atsakingą mokyklą. Tik tokioje mokykloje ras sau vietą socialinių, kultūrinių, kalbinių ir etinių skirtumų turintys asmenys. Trečia: reikia kurti pritaikytas programas iškritusiems iš mokymo sistemos asmenims, kad jie kuo greičiau įgytų specialybę ir rastų vietą darbo rinkoje.

.

Vilniaus automechnikos ir verslo mokyklos

Direktorės pavaduotoja ugdymui Ona Keršienė

 

 

Vilniaus automechnikos ir verslo mokyklos

Automechanikų skyriaus vedėjas

Mantas Smolnikovas

Galerija
Skip to content