Nordplus Adult programos projektas baigiasi, draugystė tęsiasi

 Gegužės 5-11 dienomis Vilniaus automechanikos ir verslo mokykloje viešėjo Nordplus Adult projekto „Moterų mokymo tipiškai vyriškų profesijų ypatumai“ delegacija iš Islandijos, Latvijos ir Švedijos. Tai buvo baigiamasis projekto veiklų tarptautinis susitikimas. Projektas startavo dar 2017 m. parengiamuoju projekto parnerių susitikimu Vilniuje. Apsukęs ratą Šiaurės ir Baltijos šalyse projektas sugrįžo į mūsų sostinę, tam kad apibendrinti gerąją partnerių patirtį projekto analizuota tema ir atskleisti mūsų požiūrį, pozityvius pokyčius ir pasiekimus.

 

Kaip projekto koordinuojanti institucija ambicingai žiūrėjome į šio finalinio susitikimo programą, norėdami dalyviams pateikti kuo įdomesnę ir išsamesnę informaciją, gerąją patirtį, kurią generavo mūsų šalies institucijos ir mūsų pačių organizacija.

 

Dalyviai susitiko su merginomis, kurios šiuo metu mokosi mūsų „tipiškai vyriškoje“ profesinėje mokykloje. Mokyklą šiais metais baigsianti Aušrinė Vilkauskaitė, parengė dalyviams prezentaciją. Išgirdome mokinių požiūrį į iššūkius, su kuriomis jos susiduria, žavėjomės jų ryžtu pakeisti  stereotipinį aplinkos mąstymą į tai, kokios profesijos tinka arba netinka mergaitėms, vaikinams. Pamatėme, jog sunkumai, kuriuos moterys ir mergaitės patiria, besimokydamos tradiciškai vyriškų profesijų, yra panašūs tiek Šiaurės, tiek Baltijos šalyse. Tiesa, Švedijoje ir Islandijoje pažangos yra kur kas daugiau. Profesinio mokymos institucijos stengiasi atliepti į merginų poreikius, pavyzdžiui, buria po vieną skirtingose grupėse išsibarsčiusias mergaitės į popamokines grupės, tam, kad jos susipažintų ir turėtų mokykloje draugių ratą, kartu pietautų, leistų laisvalaikį. Tokiu būdu mergaitės jaučia mažesnę socialinę atskirtį mokykloje ir sumažėja iškritimo iš mokyklos tikimybė.

 

Projektinės savaitės metu dalinomės ne tik savąja ir kitų Lietuvos profesinių mokyklų patirtimi  – mus draugiškai priėmė Vilniaus Statybininkų rengimo centras, tačiau drauge ieškojome informacijos, tyrimų rezultatų, kurie atskleistų problemos opumą ir jos sprendimo kelius, metodikas. Viso to tikslas, sudaryti palankesnes sąlygas mergaitėms mokytis autmechanikos, statybų ir kitų pagal nusistovėjusias visuomenės normas tik vyriškų profesijų. Susitikome su Women go tech visuomeninės iniciatyvos atstovėmis, Lietuvos kariuomenės savanore, mūsų mokyklos mokinių administratorė Karina Papčenkva papasakojo apie savo neįprastą aukštalipės – dažytojos patirtį, lankėmės Lygių teisių kontrolieriaus tarnyboje, kur susitikome su charizmatiškąja Vilma Gabrieliūte, pasidalinusia su mumis Tarnybos sukurta metodine medžiaga – „Gairėmis mokytojams“ (apie lyčių lygybę ir stereotipinį profesijų pasirinkimą pagal lytį). Su pažintiniu vizitu apsilankėme EIGE – Europos lyčių lygybės institute. Turime privilegiją, kad EIGE – tai Europos agentūra, kuri reziduoja Vilniuje. Taigi mūsų delegacija buvo maloniai priimta, juk mūsų projekto tikslas sutampa su tomis iniciatyvomis, kurias skatina EIGE. EIGE atsovai pasidalino ataskaita „Studijos ir darbas ES: lyties atskirti“ bei „Priemone lyčių klausimu jautriai komunikacijai“ – ištekliumi politikos fomuotojams, įstatymų leidėjams, žiniasklaidai, švietimo darbuotojams, tam, kad komunikacija būtų labiau aprėpianti abi lytis. Kitas itin įdomus susitikimas buvo organizuotas JAV ambasadoje Vilniuje. Išklausėme įdomią, mąstymą keičiančią prezentaciją apie situaciją JAV ir plačiau pasaulyje, susijusia su moterų padėtimi stereotipiškai vyrškose profesijose. Mokslo ir technologinio bendradarbiavimo skyriaus p.Claire Ruffing pristatė platų spektrą tyrimų, atliktų ne tik Amerikoje, tačiau Australijoje ir kt., kurie parodo kaip anksti mergaitės pradeda apie save manyti mažiau, automatiškai nepriskiria savęs prie techninių profesijų, pradeda manyti, kad jos yra galbūt gabesnės kitose srityse: humanitariniuose, socialiniuose moksluose, nes tai, esą, jų lyčiai priimtiniau ir labiau tinkama. Tačiau tyrimai, kuriuose buvo atliekami matematinių, techninių, tiksliųjų disciplinų testai, kurie galėtų plačiau atskleisti abiejų lyčių gebėjimus, neparodė jokių skirtumų tarp berniukų ir mergaičių. Daugybė tyrimų priėjo išvados, jog savęs tapatinimas su tam tikra profesine sritimi ar net pakraipa yra daugiausia sąlygojami nuostatų, kurios diegiamos jau nuo pirmųjų žmogaus gyvenimo dienų. Vėliau tos pačios nuostatos perkeliamos į darželio, mokyklos aplinką. Nuostatos, auklėjimas padeda berniukams labiau pasitikėti savo jegomis, drąsiau siekti savo profesinių svajonių techninėse profesijose, aukščiau save vertinti kaip specialistus sudėtingose disciplinose, tuo tarpu mergaitės dažnai šių savybių gali stokoti.

 

2017 m. gimus projekto idėjai, suvokėme mūsų pasirinktos temos gilumą gal tik iš dalies. Tačiau po 1,5 m. trukusių susitikimų, diskusijų daugelyje profesinių mokyklų, kitose socialinėse ir politiką formuojančiose institucijose geriau suprantame, kiek daug mūsų visuomenėms dar reikia nuveikti, kad mūsų jauni žmonės rinktųsi profesiją, remiantis įgimtu talentu, o ne profesiniais stereotipais. Mūsų kaip pedagogų darbas glaudžiai susijęs su nuomonės formavimu, jauno žmogaus statydinimu. Mūsų požiūrio keitimasis turi padėti daugeliui atrasti tą profesinį kelią, kuris nulems to konkretaus žmogaus asmeninę sėkmę ir didesnį visuomenės, tautos klestėjimą.

 

Taigi projektas artėja prie pabaigos, tačiau dalyvių draugystė tęsiasi, o tai reiškia galima tikėtis projekto tęstinumo ir naujo lygmens.

 

Informaciją parengė Edita Rumbutė

 

 


Grįžti