ĮSPŪDŽIAI PO DARBO STEBĖJIMO VIZITO TURKIJOJE

  • Titulinis
  • ĮSPŪDŽIAI PO DARBO STEBĖJIMO VIZITO TURKIJOJE

2016 m. balandžio 11-20 dienomis pagal Erasmus+ projektą „Praktiniai mokymo metodai: užsienio šalių patirtis“ Nr. Nr. 2015-1-LT01-KA102-0131709 įvyko darbo stebėjimo mobilumo vizitas Turkijoje. Projekto tikslas – tobulinti darbuotojų, aktyviai veikiančių profesinio mokymo srityje (profesijos mokytojų, darbuotojų, atsakingų už profesinio mokymo proceso organizavimą) kompetencijas praktinio mokymo metodų srityje, pritaikant Europos šalių patirtį.

Projekto koordinatorius – VšĮ Daugių technologijos ir verslo mokykla. Projekte dalyvavo po 2 atstovus iš Daugių technologijos ir verslo mokyklos, Plungės technologijos ir verslo mokyklos ir Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos.

Vizito metu susipažinome su Turkijos švietimo sistema, profesinio mokymo organizavimu, praktinio mokymo formomis, praktiniais būdais, metodais ir formomis, taikomais mokinių ugdyme. Diskusijų metu bandyta Turkijos profesinio mokymo sistemą „Susieti/palyginti“ su Lietuvos profesinio mokymo sistema bei praktinio mokymo ypatumais abejose šalyse.

Apsilankėme mokyklose, kur susipažinome su mokinių profesiniu rengimu, diskutavome apie profesinį mokymą, mokymo priemones ir metodus, stebėjome praktinio mokymo užsiėmimus.Susipažinome su mokymo tvarka profesiniuose centruose, su mokymo baze, kompiuterinės krypties mokymo programa, mokymo ir metodine medžiaga, pamokų vedimo būdais ir metodais.

 Vizito metu projekto dalyviai lankėsi 9 profesinėse mokyklose, įsikūrusiose Kapadokijosregione – valstybinėse, privačiose, vidurinėse, profesinėse ir aukštosiose (Nevsehir techninė profesinė mokykla, Kapadokijos profesinė mokykla, AhiEvran komercinė mokykla, IbniSina profesinė mokykla, USET profesinė mokykla, Mustafa Pasa profesinė mokykla, AltinYtldiz profesinė mokykla, Nevsehir kolegija, Evler 2000 kolegija). Privačiose, kaip taisyklė, įsikūrę miesto pakraštyje ar net už jo ribų, Mokslas jose mokamas. Nors, jei mokinys labai gerai moksi, jis atleidžiamas nuo mokesčio. Sunkiai besiverčiančių šeimų vaikams padeda valstybė.

Turkų švietimo sistema padalinta į dvi dalis – formalų ir neformalų švietimą. Tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje formalus švietimas skirstomas į 4 lygius: priešmokyklinis (privalomi 1 metai prieš mokyklą), pradinis (4 metai), vidurinis (4 metai), aukštasis mokslas/ Neformaliam švietimui turkai priskiria visuomenės švietimą, pameistrystę, suaugusių mokymą (sudaromos sąlygos 4 dienas dirbti, o 1 dieną eiti į mokyklą. Tokiu būdu darbdaviai prisiima atsakomybę už mokymą). Aukštosios institucijos skirstomos į dvimetes kolegijas, pagrindinį dėmesį skiriančias profesiniam paruošimui, į keturmetes aukštąsias mokyklas, kur baigus suteikiamas bakalauro laipsnis, ir į akademinius institutus, siekiantiems magistro ar daktaro laipsnio.

Deja, pameistrystė vertinama nevienareikšmiškai. Šalia jos privalumų įžvelgiama ir trūkumų, nuogąstaujama, kad tokia mokymo forma neužtikrina noro siekti aukštesnio išsilavinimo, o pagal pameistrystės programą besimokantieji gali tapti pigia ir tik mokymą organizuojančiai įmonei reikalinga darbo jėga, nes įmonė gali būti suinteresuota rengti darbuotojus tik pagal savo reikmes, siauros specializacijos.

Mokyklose pamokos trunka iki 16 val. be jokių langų. Pamokos trukmė – 40 min. Veikia užklasinės veiklos būreliai. Vidurinių mokyklų mokiniai nešioja uniformas. Minimalus mokinių skaičius mokyklose apie 600, klasėje jų – iki 30.

Praktinio mokymo užsiėmimai profesinėse mokyklose jau nuo 12 klasės vyksta tokiu principu: 2 savaites teorinis mokymas mokykloje ir 1 mėn. praktikos pas darbdavius, kitaip – 2 savaitės dienas skiria teoriniam, 3 dienas – praktiniam mokymui. Mokyklos praktinio mokymo vietose įvengtos skaityklos – bibliotekos, kad mokiniai vietoje galėtų plėsti teorines žinias. Taikomas nuotolinis mokymas.

Projekto vizito metu aplankėme įmones,stebėjome gamybos procesus ir dirbančius mokinius, kalbėjomės su darbdaviais.

Visose aplankytose mokyklose lietuvių delegacija buvo šiltai sutikta. Vyko diskusijos apie profesinio mokymo kokybės vertinimą, mokymo programas ir praktinio mokymo metodus. Įdomu buvo aptarti abiejų šalių švietimo skirtumus. Turkijos mokyklų vadovai ir mokytojai labai domėjosi profesinio mokymo sistema Lietuvoje. Turkijos mokyklose stebėjome pamokas ir kitus užsiėmimus, apžiūrėjome kabinetus, gamybinės patalpas, kalbėjomės su mokiniais ir mokytojais.

Mes turėjome unikalią galimybę susipažinti su Turkijos mokyklų kasdienybe, stebėti ir vertinti pamokas, pabendrauti su kolegomis mokytojais ir mokiniais.

Turkijoje mokytojai pamokų metu taiko daug įvairių mokymo metodų: aiškinimas, demonstravimas, darbas grupėse, individualus darbas, praktiniai darbai, informacijos paieška, aiškinimas, konsultavimas. Darbui buvo panaudojamos techninės mokymo priemonės ir įrenginiai.

Pastebėjome, kad mokiniai pamokų metu dirba labai aktyviai. Turkijoje mokiniai labai gerbia mokytojus, disciplinos problemų nebūna. Nevsehir privačiose mokyklose mus sužavėjo, kaip puikiaibuvo įrengtos klasės ir dirbtuvės.

 Stažuotėje įgijome tarptautinės patirties praktinio mokymo metodų taikymo srityje: susipažinome su praktinio mokymo metodais ir formomis, taikomomis mokinių praktinių įgūdžių ugdyme; parsivežėm į savo mokyklą įdomių, naujų praktinio mokymo metodų  taikymo praktiniame mokyme idėjų. Vizitas buvo naudingas, įgijome žinių, kurias galėsime pritaikyti profesinio mokymo metu savo mokyklose.

Patirtimi dalijosi Vilniaus automechnikos ir verslo mokyklos mokytojai: specialybės užsienio kalbos mokytoja Zofija Filipčik ir profesijos mokytoja Česlava Klim.

Skip to content