Erasmus+ programos tarptautinio
bendradarbiavimo renginys “Personalo mobilumo poveikis”
Nyderlanduose
Nyderlandų nacionalinė Erasmus+ agentūra birželio 13 – 15 d. organizavo Europos šalių bendradarbiavimui skirtą suvažiavimą – seminarą „Personalo mobilumo poveikis“ (angl.The impact of staff mobility).
Jame dalyvavo ir keturios Lietuvos atstovės: Rita Balsevičienė, Veisiejų technologijos ir verslo mokyklos projektų vadovė, Edita Rumbutė, Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos projektų koordinatorė, Renata Pavlavičienė, Prienų rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyr. specialistė ir Jurgita Melaikienė, Švietimo mainų paramos fondo projektų koordinatorė. Renginyje Zandvoorte, Nyderladnų Šiaurės jūros mieste, jos įsiliejo į 19 kitų Europos tautų būrį, kuriame savo švietimo organizacijas atstovavo projektų koordinatoriai, direktoriai, mentoriai ir kiti Erasmus+ entuziastai. Ši tarptautinė veikla buvo ypatinga tuo, kad joje susibūrė visų švietimo lygių darbuotojai- nuo pradinių mokyklų mokytojų, kurie iš meilės Europos idėjai kuria Erasmus+ projektus, iki aukštojo mokslo profesorių, kurie prisideda prie tarptautiškumo strategijos Europoje formavimo. Nuo mažo iki didelio, visi galėjo dalintis savo matymu ir patirtimi su Erasmus+ , vienas kitą papildydami ir mokydamiesi vieni iš kitų.
Žodis „mobilumas“ Erasmus+ kontekste turi judrumo, keliavimo mokymosi ir pažinimo tikslais prasmę. Erasmus+ mobilumo idėja ir praktika sujungia Europos švietimo bendruomenes, leidžia pažinti, dalintis gerąja patirtimi, siekti mokymo ir išmokimo kokybės, suteikiant jam tarptautiškumo lygmens ir prasmės.
Hagos Taikomojo mokslo universiteto profesorius Jos Beelen savo pranešime renginio metu pabrėžė, kad mokytojų mobilumas yra įrankis profesiniam tobulėjimui. Kiekvienas individas bendrojo lavinimo, profesinio mokymo mokykloje, universiteto akademinėje bendruomenėje turi projektuoti savo karjerą, atsižvelgdamas į savo tarpkultūrinių kompetencijų vystymosi svarbą. Vadinasi, siekti tarptautinio bendradarbiavimo veiklų ir taip kelti savo kaip specialisto kvalifikaciją. Šiuolaikinis mokytojas, dėstytojas privalo gebėti profesionaliai funkcionuoti daugiakultūrėje aplinkoje, adekvačiai elgtis, susidūręs su kultūrine įvairove, gebėti išreikšti save bendradarbiavimo procese su užsienio profesinės srities kolegomis. Tam anaiptol nemažėjančios svarbos turi užsienio kalbos įgūdžiai. Pilnavertis bendravimas yra įmanomas tik naudojant bendrą kalbą. Taigi anglų, kitų Europos ir ne Europos kalbų mokymasis yra raktas į aukštesnę profesinę savivertę, drąsą duoti ir semtis žinių iš kolegų europiečių. Valstybių prioritetu ir toliau turi išlikti investavimas į profesinį švietimo darbuotojų tobulėjimą per mobilumo veiklas, anglų kalbos tobulinimą. Kitu atveju, pastebi Dr. Jos Beelen, didėja atotrūkis tarp švietimo sektoriaus personalo, kuris tobulina savo kvalifikaciją svetur, dalyvauja tarptautinėse veiklose, kitaip tariant, yra „mobilumo elitas“ ir tų kolegų, kurie renkasi ar dėl kitų objektyvių priežasčių lieka už mobilumo verpeto ribų. Profesinių gebėjimų ir iniciatyvumo prasme, skirtumas yra ne pastarųjų kolegų naudai. Galėjimas greičiau ir labiau sėkmingai adaptuotis nuolat besikeičiančioje darbo rinkoje, užsienio kalbų įvaldymas, efektyvus bendravimas ir priėjimas prie informacijos resursų, orientavimasis tarptautinėje aplinkoje, drąsus kūrybiškumas, savarankiškumas bei tolerancija, empatija yra tik keletas bruožų, būdingų moderniam, konkurencingam Europos mokytojui.
Renginio pranešėja, Hanze Taikomojo mokslo universiteto profesorė Els van der Werf, akcentavo tai, jog Švietimo organizacijos tarptautiškumo politika ir sėkminga praktika yra tiesiogiai susijusi su pedagoginiu personalu. Pedagogų bendruomenė yra ta sąsaja, kuri būdama pakankamai pasirengusi, turinti struktūrišką suvokimą apie kompetencijų tobulinimą per tarptautines veiklas, siekianti teigiamo poveikio sau ir organizacijai, aprūpinta resursais mobilumui, gali atnešti trokštamų fundamentalių pasikeitimų. Petra de Greeve, Nyderlandų Nacionalinės Erasmus+ Švietimo ir mokymo agentūros koordinatorė teigė, kad maksimaliam poveikiui pasiekti per personalo mobilumus, reikalingas geras tarptautinių projektų planavimas. Būtinas supratimas, kokie ištekliai yra pavaldūs organizacijai, kokių veiksmų reikės imtis, kokių konkrečių rezultatų reikia pasiekti (patobulėję mokytojai, kažko konkretaus išmokę mokiniai ir studentai, sukurtos e-mokymo/si priemonės, edukaciniai leidiniai, interneto platformos) ir kaip įgyvendinamas mobilumų projektas prisidės prie tikėtino pokyčio (išaugusių personalo ir besimokančiųjų kompetencijų, pasitikėjimo, suinteresuotų šalių glaudesnio bendradarbiavimo). O svarbiausias projekto planavimo akcentas – kokio pageidaujamo poveikio sieksime. Poveikio pavyzdžiai gali būti: aktyvus pilietiškumas, vienodos galimybės, įsidarbinimas, darbo produktyvumas.
Trys tarptautinio renginio dienos prabėgo akimirksniu. Puikios renginio organizatorių ir pakviestų kalbėtojų įžvalgos, pasidalinta metodinė medžiaga bus naudojamos kaip kelrodės gairės ateities projektuose. Dalyvių diskusijos aktualiais projektų įgyvendinimo ir mobilumų poveikio klausimais, padėjo arčiau susipažinti, užmegzti tarptautinius ryšius, suplanuoti bendrus projektus ateityje.
Tikėtina, kad svajonės apie didesnį Erasmus+ projektų personalo mobilumo poveikį pildysis. Daugiau tarptautiškumo, profesionalumo švietimo „kalvėse“ – mokyklose, profesinėse mokyklose, kolegijose ir universitetuose – didesnė Europos sanglauda, geriausia įmanoma švietimo praktika ir aukštesnis pasitenkinimas darbine veikla ir mokymusi.
Straipsnio autorė Edita Rumbutė
Nuotrauka Nyderlandų Nacionalinės Erasmus+ agentūros
